| 1. Kas yra NVO? Ar Registrų centre gauta NVO žyma užtikrina NVO statusą? |
| NVO sąvokos apibrėžtį nustato Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis. NVO – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nėra: – juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis; – juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime; – politinės partijos; – profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai; – organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams; – sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys; – šeimynos; – nuolatinės arbitražo institucijos. |
| 2. NVO vykdo veiklas įvairias socialines veiklas Kuršėnų mieste, tačiau organizacija registruota ne Kuršėnų mieste. Ar tokia NVO gali būti projekto partneriu? |
| Reikalavimai partneriui nurodyti Gairių 9 punkte. Vadovaujantis Aprašo 1.2.6. p. Juridinio asmens veiklos vykdymo vieta – vieta, kurios adresu yra registruota juridinio asmens buveinė ir (ar) yra nekilnojamasis turtas, kurį nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdo juridinis asmuo ir kuriame nekilnojamąjį turtą valdantis asmuo ar jo atskiras padalinys, filialas, atstovybė vykdo faktinę veiklą. |
| 3. Klausimas dėl darbo užmokesčio įkainio pagrindimo: |
| PFSA+ 2.16.3.2. p. darbo užmokesčio išlaidų pagrįstumą patvirtinančius dokumentus (veiklų sąrašas su projektą vykdančių asmenų darbo valandomis, įkainis (valandinis arba mėnesinis), jo pagrindimas, jei taikoma). Sudarant projekto biudžetą ir nustatant išlaidas projektą vykdantiems asmenims, kurie yra projekto vykdytojo darbuotojai ar planuojami įdarbinti nauji darbuotojai, būtina remtis dabartiniu tos institucijos analogiškas pareigas einančių darbuotojų darbo užmokesčiu. Turi būti pateikti įkainį pagrindžiantys dokumentai, pavyzdžiui, analogiškos pareigybės nuasmenintos darbo sutartys arba 3–12 mėnesių analogiškos pareigybės nuasmenintas priskaitymo–apmokėjimo žiniaraštis, įrodantis darbo užmokesčio paskyrimą ir išmokėjimą. Valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio valandinis įkainis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą; PFSA ESF+ 13.8.5.1. p. projekto veiklas vykdančių projekto vykdytojo ir partnerio organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio ir susijusių kasmetinių atostogų bei darbdavio įsipareigojimų, apskaičiuotų ir išmokėtų už darbo laiką, kurio metu darbuotojai vykdė projekto veiklas, išlaidos. Projekto veiklas vykdančių fizinių asmenų, dirbančių pagal autorines ar paslaugų sutartis, įskaitant mažųjų bendrijų vadovus ir asmenis, mažosiose bendrijose dirbančius pagal paslaugų (civilines) sutartis, išlaidos. Tuo atveju, kai vykdomos socialinei atskirčiai mažinti skirtų paslaugų teikimo veiklos, atitinkančios Aprašo 2.1.1.1 ar 2.1.1.3 papunkčiuose nurodytas veiklas, šiame papunktyje nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti tik iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavo įnašo, jeigu projekte nėra nė vieno projekto veiklas vykdančio savanorio. Šiame papunktyje nurodytoms išlaidoms Aprašo 14 punkte nustatytos fiksuotos normos taikomos tik tokiuose projektuose, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos viršija Aprašo 2.14 papunktyje nustatytą sumą. PFSA 13.8.5 Valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų, taip pat viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis jų darbo užmokesčio dydį reglamentuojančių atitinkamų teisės aktų nuostatomis. Kitų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Su darbuotojais, vykdančiais tiesiogines projekto veiklas, turi būti sudaromos darbo sutartys, kai tas darbas yra pagrindinis, arba esamų darbo sutarčių papildymai, kai šalia pagrindinių pareigų sulygstama dėl papildomų funkcijų projekte (tokiu atveju sutartyje turi būti aiškiai įvardyta, kiek laiko dirbama prie projekto, ir nurodomas atlygis). |
| 4. Kuo reikia grįsti vykdančio personalo darbuotojų darbo užmokesčio įkainį valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų, viešų ir privačių juridinių asmenų projektų vykdytojų personalo darbuotojų vienos val. įkainį, jei įstaiga, įmonė ar organizacija neturi įdarbintų darbuotojų? Ar galima vadovautis Valstybės duomenų departamento atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio ketvirtiniais duomenimis? |
| Darbo užmokesčio pagrindimas: 1val. bruto 14.10 Eur + kasmetinės atostogos+darbdavio mokesčiai, viso 1 val. įkainis 15,32 Eur https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ Susijęs klausimas: Prie Projektų veiklų įgyvendinimui taikomų supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių yra Privačių juridinių asmenų projektą vykdančio personalo vienos valandos darbo užmokesčio fiksuotieji vieneto įkainiai FĮ-39. Ar grindžiant darbuotojų darbo užmokestį, juos pasirinktinai gali taikyti nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, VšĮ) ir biudžetinės įstaigos? (CPVA atsakymas 2025-01-30) Sudarant projekto biudžetą ir nustatant išlaidas projektą vykdantiems asmenims, kurie yra projekto vykdytojo darbuotojai ar planuojami įdarbinti nauji darbuotojai, būtina remtis dabartiniu tos institucijos analogiškas pareigas einančių darbuotojų darbo užmokesčiu. Turi būti pateikti įkainį pagrindžiantys dokumentai, pavyzdžiui, analogiškos pareigybės nuasmenintos darbo sutartys arba 3–12 mėnesių analogiškos pareigybės nuasmenintas priskaitymo–apmokėjimo žiniaraštis, įrodantis darbo užmokesčio paskyrimą ir išmokėjimą. Valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio valandinis įkainis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą Valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų, taip pat viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis jų darbo užmokesčio dydį reglamentuojančių atitinkamų teisės aktų nuostatomis. Kitų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Vadovaujantis PAFT 301 puntu, projektą vykdančio personalo ir projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos atitinka šiuos reikalavimus: 301.1. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei jų dydis atitinka įprastą projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo darbo užmokesčio praktiką atitinkamos kategorijos pareigoms arba pagal taikomą nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar oficialią statistiką. Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties ES fondų reikalavimams, darbo užmokesčio dydžiui pagrįsti gali būti remiamasi oficialiosios statistikos portale osp.stat.gov.lt (Rodiklių duomenų bazė) Valstybės duomenų agentūros skelbiamais naujausiais statistiniais darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio duomenimis. FĮ-39 yra privačių juridinių asmenų projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos. Kaip tai apibrėžta LR CK, juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Atsižvelgiant į tai, FĮ-39 taikomas tik privatiems juridiniams asmenims. |
| 5. Dėl PFSA (ESF+) kiek komercinių pasiūlymų turi pateikti pareiškėjas, jei visas projekto biudžetas yra apie 80 tūkst. Eur? Ar pakaks po vieną komercinį pasiūlymą? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Vadovaujantis PFSA (ESF+) turi būti pateikti pagrindžiantys PĮP suplanuotų projekto išlaidų pagrįstumą dokumentai (pvz., sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas, išlaidų skaičiavimai; jei numatomos remonto išlaidos – jas pagrindžiantys dokumentai: patalpų brėžiniai, nuomos sutartys, dėl nusidėvėjimo taikomi dokumentai ir kt.). Remiantis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties ES fondų reikalavimams, nustatant planuojamų patirti prekių pirkimo išlaidų apimtį ir pagrindžiant išlaidų tinkamumą finansuoti, svarbu įvertinti projekte numatytų įsigyti prekių poreikį ir rinkos kainas, todėl rekomenduojama išsamiai pagrįsti prekių poreikį, kiekį ir kainas ir (arba) pateikti preliminarius tiekėjų komercinius pasiūlymus (pateiktus pagal detalias numatomų įsigyti prekių technines specifikacijas) ir (arba) kainų apklausos suvestinę, arba vadovautis viešuosiuose informacijos šaltiniuose (pavyzdžiui, interneto svetainėse) skelbiama informacija arba istoriniais, statistiniais duomenimis, ekspertinėmis įžvalgomis ir pan. PFSA nėra apibrėžtas reikalaujamas pateikti preliminarių paslaugų teikėjų komercinių pasiūlymų skaičius, todėl pareiškėjui pakanka kartu su PĮP pateikti vieną komercinį pasiūlymą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas pateikia kelis komercinius pasiūlymus, priimtina laikoma pareiškėjo nurodoma kaina – mažiausia ar vidutinė. CPVA turi teisę išlaidų tinkamumo vertinimo metu prašyti pareiškėjo pateikti naują komercinį pasiūlymą arba kelis, kad įsitikinti planuojamų išlaidų pagrįstumu ir jų tinkamumu, taip pat paprašyti pagrįsti ir detalizuoti pateiktą informaciją. Jeigu ESF+ ar ERPF projektams, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos neviršija 200 000 Eur ir juose nėra pritaikyta 7 proc. norma netiesioginėms išlaidoms, tuomet turi būti taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas ir šiems projektams nustatomi individualūs fiksuotieji įkainiai, remiantis kiekvieno projekto biudžetu. Tokiu atveju planuojamos patirti išlaidos turi būti detaliai pagrįstos, pateikiant ne mažiau kaip 3 komercinius pasiūlymus (pateiktus pagal detalias numatomų įsigyti prekių technines specifikacijas, planuojamų atlikti darbų sąmatas ir pan.), kad būtų galima tinkamai įvertinti planuojamų patirti išlaidų tinkamų ir jų pagrįstumą (atitikimą rinkos kainoms) ir nustatyti individualius fiksuotuosius dydžius (fiksuotąsias sumas ar fiksuotuosius įkainius), pagal pateiktų komercinių pasiūlymų mažiausią kainą arba jų vidurkį. PĮP ar prieduose rekomenduojama nurodyti svarbiausius kainai įvertinti reikalingus techninius parametrus ir gaminio paskirties aprašymus. Pažymėtina, kad detalus išlaidų pagrindimo vertinimas atliekamas su tikslu, kad būtų tinkamai nustatytas įkainis, kuris projekto įgyvendinimo metu negalės būti keičiamas. CPVA, PĮP tinkamumo finansuoti vertinimo metu, gali kreiptis į pareiškėją ir paprašyti pateikti papildomus komercinius pasiūlymus (jeigu jie nebuvo pateikti) arba paprašyti pateikti naujus, jeigu yra nustatoma juose trūkumų ir/ar netikslumų. Socialinio verslo (ERDF) PFSA reikalavimai: 2.4.8. dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžeto pagrįstumą (ne mažiau nei du lygiaverčiai komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkos kainas ir kita). Soc. įtraukties (ESF) PFSA reikalavimai: 2.16.3. PĮP suplanuotas išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2.16.3.1. dokumentus, pagrindžiančius PĮP suplanuotų projekto išlaidų pagrįstumą (pvz., sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas, išlaidų skaičiavimai; jei numatomos remonto išlaidos – jas pagrindžiantys dokumentai: patalpų brėžiniai, nuomos sutartys, dėl nusidėvėjimo taikomi dokumentai ir kt.). |
| 6. PFSA (ESF+) 2.25.1 p. nurodyta, kad projekto lėšomis suremontuotas (-os) nekilnojamasis turtas (patalpos) būtų naudojamas (-os) vykdant projekto tikslą atitinkančias veiklas ne trumpiau kaip 5 metus nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos”. Koks projekto tęstinumo laikotarpis, ar irgi 5 metai, jei projekte nebuvo atliekamas nekilnojamojo turto remontas? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Tęstinumo reikalavimai PFSA nustatyti 11.1 punkte, todėl projekto tęstinumo laikotarpis yra siejamas tik su šių reikalavimų įgyvendinimo priežiūra. |
| 7. PFSA ERPF 2.4.9. p. dokumentus, pagrindžiančius nuosavo indėlio tinkamumą; dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas turi pakankamai nuosavų lėšų prisidėti prie projekto įgyvendinimo (taikoma, kai pareiškėjas prie projekto įgyvendinimo prisideda privačiomis piniginėmis lėšomis); jei iš vietos plėtros strategijos finansinio veiksmų plano matyti, kad prie projekto biudžeto lėšomis prisideda savivaldybė, pagrindimą reikia pateikti tuo atveju, jei prisidėjimo procentas yra nurodomas didesnis nei numatytas vietos plėtros strategijos finansiniame veiksmų plane; dokumentai turi būti sukurti (pvz., naudojant el. bankininkystės sistemą), išduoti finansų institucijų (bankų, kredito unijų) ir (arba) išduoti viešojo juridinio asmens, kurio veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų (pvz., savivaldybės tarybos sprendimas skirti lėšas projektui įgyvendinti), ir (arba) sukurti naudojantis finansinių ataskaitų duomenimis; CPVA mokymų medžiagoje – atsakymų sesijoje buvo atsakyta, jog pareiškėjas prisidėjimo nuosavomis lėšomis dalį gali pagrįsti pvz. finansinių ataskaitų duomenimis (balansinis pelno likutis), taip pat akcininkų susirinkimo sprendimu ir pan. Ar tinkami pagrindžiantys nuosavo indėlio tinkamumą bus laikomi tokie dokumentai pagal PFSA ESF+ ir ERPF: pvz. finansinių ataskaitų duomenys (matomas pelnas balanse), visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, vienintelio akcininko sprendimas, asociacijų/viešųjų įstaigų visuotinio ir/ar kolegialaus valdymo susirinkimo sprendimas? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Nuosavo įnašo pagrindimui taikomi reikalavimai nustatyti PFSA. PFSA nurodyta, kad dokumentai gali būti sukurti naudojantis finansinių ataskaitų duomenimis. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 7 straipsniu, metinių (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinį sudaro: 1) finansinės būklės ataskaita arba balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita: 4) pinigų srautų ataskaita; 5) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas. Pareiškėjas savo nuožiūra gali pateikti dokumentus, kuriai remiantis paaiškins ir įrodys, kad pareiškėjas turi pakankamai nuosavų lėšų prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Savivaldybės prisidėjimo atveju, kartu su PĮP pareiškėjas gali pateikti savivaldybės tarybos sprendimą skirti lėšas projektui įgyvendinti. Baigus PĮP vertinimo procesą ir VRM priėmus sprendimą skirti konkrečiam projektui finansavimą, iki šio projekto sutarties pasirašymo, pareiškėjas turės kreiptis į savo savivaldybę ir suderinti su ja lėšų skyrimo ir panaudojimą tvarką, bei pateikti tai įrodantį dokumentą CPVA. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis PAFT 2 priedo „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašo ir jų vertinimo metodika” 4.6 punkte pateikto vertinimo kriterijaus paaiškinimu, jei projektui įgyvendinti numatyto nuosavo įnašo dydis yra lygus ar mažesnis nei 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų, laikoma, kad pateikta pareiškėjo ar partnerio deklaracija yra pakankamas dokumentas nuosavo įnašo finansavimo užtikrinimui įrodyti. Reikalavimas pareiškėjui ir partneriui (-iams) taikomas atskirai, priklausomai nuo kiekvieno iš jų prisidėjimo nuosavu įnašu prie projekto sumos. Socialinio verslo (ERDF) PFSA reikalavimai: 2.4.9. dokumentus, pagrindžiančius nuosavo indėlio tinkamumą; dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas turi pakankamai nuosavų lėšų prisidėti prie projekto įgyvendinimo (taikoma, kai pareiškėjas prie projekto įgyvendinimo prisideda privačiomis piniginėmis lėšomis); jei iš vietos plėtros strategijos finansinio veiksmų plano matyti, kad prie projekto biudžeto lėšomis prisideda savivaldybė, pagrindimą reikia pateikti tuo atveju, jei prisidėjimo procentas yra nurodomas didesnis nei numatytas vietos plėtros strategijos finansiniame veiksmų plane; dokumentai turi būti sukurti (pvz., naudojant el. bankininkystės sistemą), išduoti finansų institucijų (bankų, kredito unijų) ir (arba) išduoti viešojo juridinio asmens, kurio veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų (pvz., savivaldybės tarybos sprendimas skirti lėšas projektui įgyvendinti), ir (arba) sukurti naudojantis finansinių ataskaitų duomenimis. |
| 8. Ar teisingai skaičiuojama PFSA ESF+ 2.1.1, 2.1.2. ir 2.1.3.1. p. veiklų dalyviui suma: 2000 Eur (ES+VB) tiesioginių išlaidų +netiesioginės išlaidos +savivaldybės ir/ar nuosavos privačios lėšos? Pagal PFSA 13.11. p. Vienam projekto veiklų dalyviui (išskyrus jauno verslo subjektus) prašoma finansuoti lėšų suma gali sudaryti ne daugiau kaip 2000 (du tūkstančius) eurų tiesioginių projekto išlaidų. |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Taip. PFSA numatyta, kad vienam projekto veiklų dalyviui (išskyrus jauno verslo subjektus) prašoma finansuoti lėšų suma gali sudaryti ne daugiau kaip 2000 (du tūkstančius) eurų tiesioginių projekto išlaidų. Taip pat anksčiau jau buvo pateiktas toks skaičiavimo pavyzdys: Vienam dalyviui finansavimo skaičiavimo pvz., bendra užsiėmimų paslauga – 2 100 Eur, ES+BF finansavimas 92,50 proc., vienam dalyviui skiriama finansavimo suma – 1942,50 Eur (ESF+ lėšų) ir 157,50 Eur iš nuosavų lėšų. Netiesioginės skaičiuojamos viso projekto apimtyje, 7 proc. nuo visų tiesioginių projekto išlaidų sumos. |
| 9. Dėl PĮP poveiklių, veiksmų pildymo matricos. Ar logiška būtų matrica: poveiklių tiek, kiek pareiškėjas pasirenka finansuojamų veiklų. Veiksmų tiek, kiek poveiklėje numatoma vykdyti veiklų (pvz. IT mokymai, renginių, individualios konsultacijos). Paskaičiuojamos išlaidos (DU, paslaugos kelionės išlaidos ir t.t.) ir gaunama pvz. 1 mokymų bendra suma, matavimo vnt. – koml. Komplektų būtų tiek, kiek mokymų. |
| (CPVA atsakymas 2025-01-09, papildytas 202501-30) Kaip tinkamai užpildyti PĮP ir kaip tinkamai pagrįsti išlaidas, priklauso nuo pareiškėjo, kaip jis planuos organizuoti tas veiklas ir kokiu būdu pagrįs tas išlaidas, įsigis paslaugas, prekes, vykdys tam tikrą veiklą ir pan., taip pat kokias komerciniais pasiūlymais pagrįs savo suplanuotas išlaidas. Poveiklės pagal PFSA veiklas, tas poveikles skaidyti į veiksmus pagal tam tikras planuojamas vykdyti veiklas (nes mokymų organizavimas, renginių organizavimas gali būti pagrįstas bendrai, apjungiant tas išlaidas, kas juos sudaro, be to ir komerciniai gali būti bendrai visiems mokymams, nebent atskiriant kokį lektorių per DU, todėl pvz. čia ir gali būti išlaidų kategorija – mokymai, renginiai ir pan.) ar išlaidas, ar jas apjungiant pagal tam tikras kategorijas. |
| 10. Kokie rodikliai turi būti poveiklėje ir kokie veiksmuose. Pavyzdžiui, ar teisingai bus nurodyta jei poveiklėje bus nurodomi asmenys (veikloje dalyvaujančių asmenų skaičius), o veiksmuose – vienetai, komplektai ar kiti rodikliai? Kaip pareiškėjų projektuose bus fiksuojami įkainiai, poveiklių ar veiksmų apimtimi? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Poveiklė – kiekybiškai išmatuojamas tiesioginis įvykdytos projekto veiklos rezultatas. Poveikle nurodoma, kas bus pasiekta įvykdžius konkrečią projekto veiklą. Konkrečių projekto veiklų poveiklės gali nesutapti su projekto stebėsenos rodikliais. Vienai veiklai gali būti nurodoma keletas poveiklių. Nurodykite poveiklės matavimo vienetą naudojant visuotinai priimtus matavimo vienetus, galima trumpinti, pvz., vnt., kompl., asm. Veiksmai – įrašo Pareiškėjas konkrečius veiksmus/išlaidas, kuriais bus įgyvendinamos poveiklės. Turi būti tiesiogiai siejama su išlaidų pagrindimu. Nurodant veiksmus ar išlaidų tipus detalizuojama, kokių veiksmų bus imtasi arba kokiomis patiriamomis išlaidomis bus prisidedama siekiant projekto poveiklės siektinų reikšmių. Vienai poveiklei gali būti nurodomi keli veiksmai ar išlaidų tipai. Nurodykite veiksmo ar išlaidų tipo matavimo vienetą, naudojant visuotinai priimtus matavimo vienetus, galima trumpinti, pvz., vnt., kompl., asm., kv. m. PFSA nustatyti SAI (fiksuoti įkaniai, sumos ir normos) yra nustatomi ir pasirenkami veiksmo/išlaidų tipo apimtyje. Individualūs SAI (nustatyti PĮP vertinimo metu, remiantis projekto biudžetu) yra nustatomi veiksmo/išlaidų tipo apimtyje. Išskirtiniais atvejais, fiksuojant visą planuojamą pasiekti rezultatą, individualūs SAI gali būti nustatomi poveiklės apimtyje (tokį SAI sudarytų skirtingi veiksmai/išlaidų tipai ir juos visus įgyvendinus/pasiekus būtų apmokama vieną kartą). |
| 11. Ar gali būti viename veiksme pagrįstos ir aprašytos skirtingų kategorijų išlaidos, pav. DU, paslaugos, prekės, įranga? Ar kiekvienai išlaidų kategorijai turi būti skirtingas veiksmas? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Veiksmai tiesiogiai siejami su išlaidų pagrindimu, todėl turi būti atskirti pagal išlaidas/išlaidų kategorijas (jeigu galima taip pagrįsti). Kiekvienai iš eilučių „Poreikis ir išlaidų pagrindimas“ dalyje turi būti aiškiai nurodyta, pagal ką nustatyta kaina, kokie pateikti komerciniai pasiūlymai, pasirašytos sutartys, nuorodos į rinkoje esančias kainas, ekranvaizdžiai su kainomis ar kt., t.y. pagal PFSA nustatytus reikalavimus išlaidų pagrindimui ir kokie išlaidas pagrindžiantys dokumentai turi būti pateikti. PĮP ar prieduose rekomenduojama nurodyti svarbiausius kainai įvertinti reikalingus techninius parametrus ir gaminio paskirties aprašymus. Jei numatoma įsigyti įvairių prekių, PĮP jos gali būti grupuojamos į vienarūšes grupes (išlaidų kategorijas) (pavyzdžiui, baldai, kompiuterinė technika, programinė įranga ir pan.). |
| 12. Ar teisinga būtų tokia PĮP pildymo matricos logika: išskiriama viena veikla, poveiklės išskiriamos pagal sustambintas veiklų apimtis pvz. mokymų ciklas, socialinės veiklos, užimtumo veiklos, informavimo, konsultavimo veiklos, aprašomas veiklų pobūdis, kokią naudą suteiks tikslinės grupės dalyviams, o jau per „veiksmus“ detalizuojamos poveiklėje nurodytos veiklos, kokiai tikslinei grupei skirtos veiklos, jų vykdymui reikalingos išlaidos ir išlaidų pagrindimas? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Taip, tokia PĮP pildymo matricos logika gali būti naudojama pildant PĮP. |
| 13. Kaip pareiškėjas turės pagrįsti, kad tikslinės grupės dalyvis yra ekonomiškai neaktyvus asmuo (kokius įrodymus reikės pateikti atsiskaitant už tikslinę grupę)? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Projekto vykdytojas įtraukdamas naują dalyvį ir/ar atsiskaitydamas už įvykdytą veiklą ir pateikdamas dalyvio anketą projekto įgyvendinimo metu, turi pateikti informaciją, kad tikslinės grupės dalyvis atitinka PFSA nustatytą ekonomiškai neaktyvaus asmens sąvoką, t.y. tikslinės grupės dalyvis yra asmuo, kuris nėra Užimtumo tarnyboje registruotas kaip bedarbio statusą ar sustabdytą bedarbio statusą turintis asmuo ir kuris atitinka visas šias sąlygas: – yra darbingas asmuo; – nedirba pagal darbo sutartis ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; – nesiverčia individualia veikla; – neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris, ar žemės ūkio veiklos subjektas ir (ar) yra atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks 3 metai). PFSA nustatyta, kad darbingas asmuo – asmuo, pagal LR darbo kodeksą turintis visišką ar ribotą darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbingo asmens sąvoka aiškinama remiantis LR darbo kodekso 21 straipsnyje pateikiama vienos iš darbo sutarties šalies išaiškinimu, kuria remiantis „Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.” Projekto vykdytojas gali kreiptis į UŽT su sąrašu, ar dalyviai yra registruoti UŽT ar ne, taip pat į Sodrą, kad neturi darbinių santykių, nėra pensininkas, VMI pažyma, kad neturi mokėjimų už individualią veiklą, iš Sodros dėl motinystės atostogų turėjimo. Taip pat dėl ūkininkų – juos registruoja savivaldybės administracijos, todėl pažyma iš jų, kad nėra registruotas. Soc. įtraukties (ESF) PFSA reikalavimai: 1.2.2. Darbingas asmuo – asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą turintis visišką ar ribotą darbinį teisnumą ir veiksnumą; 1.2.3. Ekonomiškai neaktyvus asmuo – asmuo, kuris nėra Užimtumo tarnyboje registruotas kaip bedarbio statusą ar sustabdytą bedarbio statusą turintis asmuo ir kuris atitinka visas šias sąlygas: 1.2.3.1. yra darbingas asmuo; 1.2.3.2. nedirba pagal darbo sutartis ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; 1.2.3.3. nesiverčia individualia veikla; 1.2.3.4. neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris, ar žemės ūkio veiklos subjektas ir (ar) yra atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks 3 metai); 13.8.5.16. dokumentų, reikalingų nustatyti asmens priklausymo tikslinei grupei faktą, išdavimo apmokėjimo išlaidos. |
| 14. Ar savanoriai įsiskaičiuoja į tikslinės grupės skaičių ir gali būti užskaitomi kaip unikalūs projekto dalyviai? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Vadovaujantis PFSA, tinkamos projekto tikslinės grupės (t. y. asmenų socialinės grupės, į kurias turi būti orientuotas pagal Aprašą finansuojamas projektas) yra: 4.1.6. vykdant Aprašo 2.1.5 papunktyje nurodytas veiklas – savanoriai (taikoma, kai vykdomi Aprašo 2.1.5 papunktyje nurodytą veiklą atitinkantys savanorių mokymo, reikalingo savanorius parengti savanoriškai veiklai, veiksmai). Savanoriai, jeigu dalyvauja PFSA 2.1.5 papunktyje nurodytose veiklose, priskiriami prie šios tikslinės grupės dalyvių ir kartu jie negali būti užskaitomi kaip projekto dalyviai, kurie dalyvauja (jeigu papildomai dalyvauja) pagal PFSA 4.7. 2.1.1 veiklas, nes yra skaičiuojami unikalūs projekto dalyviai. Be to, vadovaujantis rodiklio „BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes)” aprašymo kortele, tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. Soc. įtraukties (ESF) PFSA reikalavimai: 1.2.7. Projekto veiklų dalyvis – projekto veiklose dalyvaujantis tikslinės grupės atstovas, atitinkantis Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcijos, patvirtintos Tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“, 2023 m. spalio 20 d. posėdžio protokolu Nr. 16, skelbiamos Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje esinvesticijos.lt (toliau – Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcija) 3.1 papunktyje nustatytas sąlygas; Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
| 15. Ar mokyklinio amžiaus jaunimas, kuris mokosi mokykloje yra tinkama tikslinė grupė, kaip ekonomiškai neaktyvūs asmenys, nes pagal PFSA jie atitinka ekonomiškai neaktyvių asmenų apibrėžimą? (kai kalbama apie PFSA bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų finansavimo veiklą) |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Pažymėtina, kad vadovaujantis LR darbo kodeksu – „Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.” Taip pat, vadovaujantis LR užimtumo įstatymu minimi asmenys (bedarbiai) yra taip pat tik nuo 16 metų amžiaus. PFSA nėra numatyta galimybė visam mokyklinio amžiaus jaunimui (nepilnamečiams) dalyvauti veikloje „Bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų užimtumui didinti skirtų iniciatyvų įgyvendinimas, siekiant pagerinti šių asmenų padėtį darbo rinkoje”, nes vadovaujantis PFSA: 1.2.2. Darbingas asmuo – asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą turintis visišką ar ribotą darbinį teisnumą ir veiksnumą; 1.2.3. Ekonomiškai neaktyvus asmuo – asmuo, kuris nėra Užimtumo tarnyboje registruotas kaip bedarbio statusą ar sustabdytą bedarbio statusą turintis asmuo ir kuris atitinka visas šias sąlygas: 1.2.3.1. yra darbingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis PFSA nuostatomis, prie tikslinės grupės galėtų būti priskirti tik darbingi asmenys nuo 16 metų amžiaus. Pažymėtina, kad paauglių nuo 16 iki 18 metų įdarbinimas turi būti atliekamas laikantis LR teisės aktų. |
| 16. Ar darbo rinkai besirengiantis asmuo yra priskiriamas ekonomiškai neaktyviems asmenims ar bedarbiams? Pagal PFSA apibrėžimą aiškinama, kad „Bedarbis – asmuo, įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatyta tvarka įgijęs bedarbio statusą arba turintis sustabdytą bedarbio statusą”, o pagal Užimtumo įstatymą „8. Užimtumo tarnybai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažinus nedirbantį asmenį darbo rinkai besirengiančiu asmeniu, jeigu asmeniui buvo suteiktas bedarbio statusas, bedarbio statusas panaikinamas ir asmeniui suteikiamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas statusas (darbo rinkai besirengiančio asmens), o registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama.” |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Asmenys, kuriems UŽT suteikė statusą darbo rinkai besiriangiančio asmens, gali būti tinkamas finansuojamoje ekonomiškai neaktyvių asmenų srityje. (Atsakymas parengtas vadovaujantis UŽT paašškinimu – Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas suteikiamas nedirbančiam asmeniui (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nedirbantį asmenį), kurio įsidarbinimą riboja bent viena iš šių aplinkybių: 1) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti; 2) turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį; 3) apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigos (įstaigų), mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), ir (ar) antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymu priverstinai nurašomos piniginės lėšos skolai apmokėti; 4) neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą; 5) turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų. Užimtumo tarnybai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažinus nedirbantį asmenį darbo rinkai besirengiančiu asmeniu, jeigu asmeniui buvo suteiktas bedarbio statusas, bedarbio statusas panaikinamas ir asmeniui suteikiamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas statusas (darbo rinkai besirengiančio asmens), o registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama.) |
| 17. Ar reikia PĮP veiksmo dalyje „Išlaidų požymiai“ pasirinkti požymį „Vykdančio personalo išlaidos“ jei veiksmas grindžiamas darbo užmokesčio išlaidomis? Kitas variantas, jei nėra darbo užmokesčio, tik iš išorės paslaugos ir priemonės, ką tuomet nusirodyti? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Išlaidų požymis pažymimas ir nurodomas tik tada, jeigu numatomos išlaidos, atitinka bent vieną iš požymių: – žemės pirkimo išlaidos; – nepiniginis įnašas; – kryžminis finansavimas; – projektą vykdančio personalo išlaidos (pažymima, tik jei nustatoma 15 ar 40 procentų fiksuotoji projekto išlaidų norma); – projektą vykdančio personalo išlaidos (apmokamos iš nuosavo įnašo); – dalyvių darbo užmokesčio (toliau – DU) išlaidos (finansuojamos); – dalyvių DU išlaidos (apmokamos iš nuosavo įnašo); – nusidėvėjimo sąnaudos (apmokamos iš nuosavo įnašo); – valstybės pagalba; – „de minimis“ pagalba. Nuosavas įnašas negali būti mažesnis nei pažymėtų nusidėvėjimo sąnaudų (apmokamų iš nuosavo įnašo), dalyvių DU išlaidų (apmokamų iš nuosavo įnašo), projektą vykdančio personalo išlaidų (apmokamų iš nuosavo įnašo) ir nepiniginio įnašo suma. |
| 18. Ar pagal finansuojamą projektą iš ESF+ fondo atliekant patalpų einamąjį remontą reikia pateikti sudarytą patalpų nuomos, panaudos sutartį, kuri registruota Registrų centre ar reikia pateikti patalpų savininko sutikimas? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Taip, ir ESF+ atveju privaloma pateikti patalpų, kuriose numatoma atlikti paprastąjį remontą, nuosavybės arba ilgalaikės nuomos ar panaudos sutarčių kopijas, jei patalpos nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjui, taip pat ir patalpų savininko, jei patalpos nuosavybės teise valdomos kartu su bendraturčiu, – taip pat ir bendraturčio sutikimą. Soc. įtraukties (ESF) PFSA reikalavimai: 2.4.11.2. p. Patalpų, kuriose numatoma atlikti paprastąjį remontą, nuosavybės arba ilgalaikės nuomos ar panaudos sutarčių kopijas, jei patalpos nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjui, taip pat ir patalpų savininko, jei patalpos nuosavybės teise valdomos kartu su bendraturčiu, – taip pat ir bendraturčio sutikimą. |
| 19. Jei yra projektas veiklų ir visos investicijos yra skirtos veikloms įgyvendinti ir nėra įsigyjama ilgalaikių investicijų, ar taikoma 5 metų kontrolė po projekto įgyvendinimo tokiam projektui? Ar skaičiuojamas 40 proc. rodiklis po 1 metų projektui? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Tęstinumo reikalavimai ESF+ PFSA nustatyti 11.1 punkte, todėl projekto tęstinumo laikotarpis yra siejamas tik su šių reikalavimų įgyvendinimo priežiūra. Žr. atsakymą į 14 klausimą. Vadovaujantis rodiklio „Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų veiklų dalyvių, kurie po dalyvavimo veiklose toliau dalyvauja socialinei integracijai skirtose veiklose ir (ar) darbo rinkoje, dalis” aprašymo kortele, rodiklis parodo dalį projektų, įgyvendinamų ir (ar) įgyvendintų taikant BIVP metodą, veiklų dalyvių, kurie, praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF+ veiklose pabaigos, toliau dalyvauja veiklose, kuriomis siekiama mažinti jų socialinę atskirtį ar jų socialinės atskirties atsiradimo rizikas, ir (arba) dalyvauja darbo rinkoje (t. y. dirba savarankiškai, samdomą darbą ir (ar) užsiima verslu). |
| 20. Kokiame teisės akte parašyta, kad nepateikus vieno dokumento, bus atmetamas PĮP? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 56 punktu, 56. Administruojančioji institucija neprašo tikslinti PĮP ir jį vertina tokios apimties, kokios jis buvo pateiktas, jei PĮP atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami RPPl projektai, – RPPl nustatytus atvejus, kada PĮP atmetamas neprašius pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų ir (ar) informacijos, papildyti ar patikslinti PĮP pateiktos informacijos. PFSA (ERPF) yra nustatyti parengtumo reikalavimui, kurių neįvykdžius ir kartu su PĮP nepateikus pagrindžiančių dokumentų PĮP atmetamas. |
| 21. PĮP 5 dalyje veiksmo lentelėje „Iš jo PVM eurais“. Ar reikia išskirti PVM sumą eurais prašomą finansuoti, ar rašyti 0,00 Eur? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Taip, reikia išskirti, jeigu PVM yra tinkamas finansuoti ES ir BF lėšomis. Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties ES fondų reikalavimams, Projekto PVM laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis iš ES fondų lėšų tik tuo atveju, kai pirkimo PVM negali būti susigrąžintas jokiomis priemonėmis, kai: 1) įsigyjamos prekės ir paslaugos skirtos neekonominei veiklai. Ekonominė veikla suprantama taip, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Viešųjų juridinių asmenų (valstybės, savivaldybių, valstybės ar savivaldybių institucijų bei įstaigų, valstybės įsteigtų garantijų institucijų, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitų viešųjų juridinių asmenų) veikla, kurią vykdyti šiuos asmenis įpareigoja teisės aktai, nelaikoma ekonomine veikla. Tačiau tuo atveju, jeigu vykdoma veikla konkuruoja ar gali konkuruoti su kitų asmenų tiekiamomis prekėmis ir (arba) teikiamomis paslaugomis ir ji nelaikytina mažareikšme (nustatant veiklos mažareikšmiškumą, rekomenduojama vadovautis Europos Teisingumo Teismo praktika, pavyzdžiui, byla Isle of Wight C-288/07), tokia veikla laikoma ekonomine veikla; 2) įsigyjamos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti; 3) sumokėtas PVM (ar jo dalis) neatskaitomas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio nuostatas ( reprezentacijai skirtų prekių ir (ar) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM, už kitą asmenį sumokėtas PVM, pirkimo PVM už lengvąjį automobilį ar jo nuomą bei keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugą), išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Projekto PVM laikomas netinkamomis finansuoti išlaidomis tuo atveju, jei teisės aktų nustatyta tvarka projekto PVM galima įtraukti į PVM atskaitą. Sudarant projekto struktūrą turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar projekto rezultatas bus naudojamas PVM apmokestinamai veiklai. Jei projekto rezultatas bus naudojamas PVM apmokestinamai veiklai, projekto struktūra turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į tai, kad PVM apmokestinamą veiklą vykdantis projekto vykdytojas ar partneris galėtų atskaityti PVM. Pažymėtina, kad CPVA pagal PAFT ir Rekomendacijas dėl projektų išlaidų atitikties ES fondų reikalavimams visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu gali patikrinti ar Projekto vykdytojas neįgijo teisės į PVM atskaitą ir neatsirado galimybė jam susigražinti PVM, net jei tokia galimybe nepasinaudoja. Jei toks faktas būtų nustatytas, tokiu atveju visas pripažintas tinkamu finansuoti PVM būtų susigrąžinamas. Prie projekto poveiklės pasirinkti PVM straipsnį – nėra privalomas pildyti laukas. Straipsnis turi būti nurodytas tik tokiais atvejais, kai prašoma finansuoti PVM, projekto veiklos finansuojamos ESIF viršija 5 mln. eurų. Jei projekto veiklos neatitinka PVM įstatymo straipsnių, pagal kuriuos veiklos yra PVM neapmokestinamos, pasirenkamas variantas „00 kiti atvejai” |
| 22. Ar tinkamos finansuoti išlaidos susijusios su stovyklos (pvz. prie Jūros Monciškėse) organizavimas (vietos nuoma, kelionės išlaidos, maitinimas, veiklos (kineziterapeuto mokymai, sporto treniruotės ir pan.) Pasirenkama vieta tokia, kuri pritaikyta projekto tikslinei grupei (asmenims su judėjimo negalia, protiniais sutrikimais ir kitomis negaliomis)? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Preliminariu vertinimu, taip galima, tačiau viskas priklauso nuo pateikto PĮP, suplanuotų veiklų, pagrindimo ir atitikimo PFSA nustatytiems reikalavimams, paskelbtam kvietimui ir VPS. PFSA 13.8.5.23 papunktyje numatytos tinkamos finansuoti išlaidos: „kitos projekto veikloms įvykdyti ir projekto tikslams pasiekti būtinos ir pagrįstos išlaidos“. Tikslinių grupių apgyvendinimo išlaidos galėtų būti tinkamos pagal šį PFSA papunktį, bet jos turės būti susijusios su projektu, būtinos ir pagrįstos, tačiau būtų netinkamos finansuoti tikslinių grupių apgyvendinimo sveikatos priežiūros įstaigose ir su tuo susijusios išlaidos bei tikslinių grupių apgyvendinimo išlaidos, kai vykdomos PFSA 2.1.4 papunktyje nurodytas veiklas atitinkančios projektų veiklos (PFSA 13.17.4 papunktis). |
| 23. PFSA (ESF+) 6.3 p. nurodoma, kad „įgyvendinant projekto veiklas turėtų būti laikomasi inovatyvumo (kūrybingumo) principo, t. y. įgyvendinant veiklas vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai”. Ar pakaktų nurodyti, kad pvz.: bendraujama su dalyviais bus el. priemonėmis arba kad atitinkamose projekto veiklose bus naudojami kompiuteriai, išmaniosios lentos ir pan.? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Inovatyvumo (kūrybingumo) HP suvokiamas kaip inovatyvių ir veiksmingiausių veikimo būdų paieška ir taikymas, efektyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslinių tyrimų ir mokslo pažangos rezultatų, naujų technologijų taikymas, kūrybiškų sprendimų paieška šaliai aktualiems iššūkiams įveikti, didesnei vertei, geresnės kokybės paslaugoms ir produktams visose valstybės veiklos srityse kurti. Įgyvendinat šį principą galėtų būti: – įgyvendinant veiklą vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai (daugiau informacijos galima rasti vpt.lt) – įgyvendinant veiklą numatoma bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjais; – įgyvendinamos veiklos metu remiamas skaitmeninių sprendimų diegimas, grįstas dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, didelio našumo kompiuterijos technologijomis ir pan.; – vykdant veiklą diegiamos naujos technologijos ir (ar) kuriami nauji produktai. |
| 24. Kiek smulkiai PĮP privalo būti aprašyta Horizontaliųjų principų laikymasis? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) PFSA yra nustatyti konkretūs reikalavimai dėl horizontaliųjų principų (darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, bei inovatyvumo (kūrybingumo)) ir atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi. Rengiant PĮP pareiškėjas turi nurodyti, kad atsižvelgiant į projektų pobūdį, bus tiesiogiai laikomasi horizontaliųjų principų ir atitinkamų Chartijos nuostatų ir jie nebus pažeisti. Šie reikalavimai privalomai taikomi projektams visa apimtimi, atsižvelgiant į projektų pobūdį bei į protingumo kriterijus. CPVA, siekdama užtikrinti horizontaliųjų principų ir atitinkamų Chartijos nuostatų laikymąsi: a) atlikdama projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, tikrina, ar įgyvendinant projektą nebus pažeisti horizontalieji principai ir atitinkamos Chartijos nuostatos, ar, kai aktualu, PFSA nurodytais atvejais bus skatinamas ar nustatytas privalomas tiesioginis jų įgyvendinimas. CPVA neprašo tikslinti PĮP ir jį vertina tokios apimties, kokios jis buvo pateiktas, jei PĮP atitinka PFSA nustatytus reikalavimus. b) vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą, prižiūri, ar skirtos lėšos naudojamos tinkamai ir laikantis horizontaliųjų principų bei atitinkamų Chartijos nuostatų, nustatytų projekto sutartyje. Reikalavimų vykdymo užtikrinimui gali būti teikiami projektavimo dokumentai, pirkimo dokumentai, sutartys su tiekėjais, komerciniai pasiūlymai, įrangos aprašymai, specifikacija, instrukcijos, projekto vykdytojo (projekto partnerio) deklaracija ir kiti dokumentai, iš kurių galima įsitikinti reikalavimų atitiktimi. |
| 25. Ar tinkamas pateikti DMS priedas „Prašymas“, kaip dokumentas, vietoje „Įgaliojimas“, jei PĮP teikia ne organizacijos vadovas, o įgaliotas asmuo? Ar taikoma kita forma ir kokia? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) Vadovaujantis Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo ir duomenų teikimo per Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinės sistemos mainų svetainę tvarkos aprašo 26 punktu, jeigu neužtikrinamas tinkamas DMS veikimas arba, esant kitoms objektyvioms aplinkybėms, kai DMS naudotojas negali administruoti kitų projekto DMS naudotojų, DMS naudotojas dėl 20, 21 ir 24 punktuose nurodytų veiksmų atlikimo turi kreiptis į Administruojančiosios institucijos paskirtą už kvietimą ar projektą atsakingą darbuotoją, PĮP ar Kvietimo duomenyse nurodytu elektroniniu paštu, pateikiant prašymą, kurio forma nustatyta Aprašo 2 priede „Prašymas dėl Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinės sistemos duomenų mainų svetainė naudotojo duomenų tvarkymo“, jame nurodant DMS naudotojo vardą, pavardę, gimimo datą, elektroninio pašto adresą, telefono numerį ir priežastis bei veiksmus (užregistruoti naują DMS naudotoją, blokuoti ar aktyvuoti DMS naudotoją), kuriuos nori atlikti su DMS naudotojo duomenimis. Tuo tarpu kartu su PĮP teikiamas įgaliojimas yra skirtas teikti ir pasirašyti PĮP. Įgaliojimas yra teikiamas, jeigu PĮP pasirašo ne pareiškėjo įstaigos vadovas. |
| 26. Ar bus leista PĮP pareiškėjui per CPVA tinkamumo vertinimą perplanuoti projekto lėšas, jei CPVA vertintojai įvertins, jog tai nėra ekonomiškai naudingiausias lėšų panaudojimo variantas (Pvz. pareiškėjas nusimatė įsigyti įrangą, įrenginius, baldus, tačiau CPVA vertintojai, laiko jog tai neekonomiška, ar tuomet pareiškėjas galės nusimatys nuomos išlaidas arba lėšas perplanuoti kitoms priemonėms)? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) PAFT 5.1. p. nustato, kad administruojanti institucija, vertindama PĮP, priimdama sprendimą dėl projekto finansavimo ir papildomo įgyvendinamo projekto finansavimo, turi užtikrinti, kad bus laikomasi lygiateisiškumo – visiems tam tikro kvietimo teikti PĮP projekto įgyvendinimo planams ir (ar) projektams turi būti taikomi vienodi planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principai. Atsakant į klausimą dėl konkurso būdu atrenkamų PĮP biudžeto tikslinimo, atsižvelgiama į PAFT 55 p. nuostatas: „Jeigu PĮP vertinimo metu nustatoma trūkumų (nepateikti visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, pateikta neišsami ir (ar) netiksli informacija), administruojančioji institucija, o kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – naudos ir kokybės vertinimą atliekanti miesto vietos veiklos grupė gali paprašyti pareiškėjo per jos nustatytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus. <…>. PAFT sprendimo teisę tikslinti PĮP suteikta administruojančiai institucijai, todėl vertinimo metu pareiškėjas gali tikslinti tik tą informaciją, kurios yra prašoma patikslinti. Jeigu pareiškėjas savo iniciatyva patikslina PĮP informaciją, kurios tikslinti nebuvo prašoma, vertinama, ar tokia informacija turi esminės įtakos vertinant prioritetinius kriterijus, kiek ji yra būtina projekto tikslui ir stebėsenos rodikliams pasiekti ir ar pareiškėjas, teikdamas pirminį PĮP galėjo įvertinti tas aplinkybes. Tikslinimai taip pat gali būti atliekami dėl techninių, skaičiavimo klaidų ir kitais panašiais atvejais. |
| 27. Dėl kryžminio finansavimo taikymo pagal PFSA ESF+ fondą. Kaip reikėtų taisyklingai užpildyti vietos plėtros PĮP veiklų planavimo ir išlaidų planavimo 5 dalį, jog atskirtume kryžminio finansavimo lėšas t.y. einamojo remonto išlaidas 15 proc. ir įrangos, įrenginių baldų, kuriems taikomas 30 proc. ar JVA rėmime 70 proc. ribos? |
| (CPVA atsakymas 2025-01-30) PFSA 13.9 punkte nustatyta, kad PFSA 13.8 papunktyje nurodytuose išlaidų tipuose „Nekilnojamasis turtas“ ir „Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai“ numatytų išlaidų suma gali sudaryti ne daugiau kaip 15 proc. visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų. Projekte numatytas kryžminis finansavimas taip pat negali viršyti šiame papunktyje nustatyto procentinio dydžio. Pažymėtina, kad PFSA 13.8.2. punkte nustatyta, kad prie tinkamų finansuoti išlaidų gali būti įtraukiamas projekto veikloms vykdyti reikalingas projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) valdomas nekilnojamasis turtas, kuris gali būti numatomas tik kaip projekto vykdytojo nuosavas nepiniginis įnašas. PĮP žymimas išlaidų požymis – nepiniginis įnašas. PFSA 13.8.3. nustatyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos nekilnojamojo turto (patalpų) paprastojo remonto (t. y. nekilnojamojo turto (patalpų) atnaujinimo, jo (jų) nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant) darbų išlaidos; šios išlaidos yra tinkamos, kai tenkinamos visos šiame punkte nustatytos sąlygos. Pareiškėjas gali planuoti tokias išlaidas (iki 15 proc.), jas tinkamai pagrįsti ir prie šio veiksmo PĮP žymimas išlaidų požymis – kryžminis finansavimas. PFSA 13.8.4 punkte numatyta išlaidų kategorija nėra priskiriama prie kryžminio finansavimo. PĮP suplanuotos išlaidos negali viršyti procentų nustatytų šiame PFSA papunktyje, pagal atitinkamas PFSA remiamas veiklas. Socialinio verslo (ERDF) PFSA reikalavimai: 13.10. kryžminis finansavimas netaikomas. Soc. įtraukties (ESF) PFSA reikalavimai: 13.9. Aprašo 13.8 papunktyje nurodytuose išlaidų tipuose „Nekilnojamasis turtas“ ir „Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai“ numatytų išlaidų suma gali sudaryti ne daugiau kaip 15 proc. visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų. Projekte numatytas kryžminis finansavimas taip pat negali viršyti šiame papunktyje nustatyto procentinio dydžio. 13.8.3. Tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos nekilnojamojo turto (patalpų) paprastojo remonto (t. y. nekilnojamojo turto (patalpų) atnaujinimo, jo (jų) nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant) darbų išlaidos; šios išlaidos yra tinkamos, kai tenkinamos visos šios sąlygos: 13.8.3.1. išlaidos yra reikalingos vykdyti projekto veiklas; 13.8.3.2. nekilnojamąjį turtą (patalpas) projekto vykdytojas ar partneris valdo nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise; sudaryta panaudos sutartis turi būti terminuota tokiu terminu, kuris leistų projekto vykdytojui užtikrinti Aprašo 2.25.1 papunktyje nustatyto reikalavimo įgyvendinimą; 13.8.3.3. projekto veiklas (ar jų dalį) įgyvendina pats projekto vykdytojas ir (ar) partneris. Išlaidos, reikalingos vykdyti projekto veiklas, vykdomas projekto veiklų dalyvius priimančios organizacijos, kuri nėra projekto vykdytoja ar partnerė, nėra laikomos tinkamomis finansuoti. |
